.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Apd 14, 21–27; Apr 21, 1–5; Jn 13, 31–35
Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių… Brangūs broliai ir seserys, Apreiškimo šventajam apaštalui Jonui knygos pabaigoje mes išvystame naują, perkeistą Dievo kūriniją. Būdvardis „naujas“ antrajame mišių skaitinyje kartojasi keletą kartų: naujas dangus, nauja žemė, naujoji Jeruzalė, galiausiai Sėdintysis soste ištaria: „Štai aš visa darau nauja.“ Dievo išgelbėtųjų bendruomenė pasirodo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Taigi, žemiškasis išganymo etapas baigiasi vestuvių puotos įvaizdžiu. Reikia pastebėti, kad aktyvioji Jėzaus misija žemėje taip pat prasideda vestuvėmis.
Apd 13, 14. 43-52; Apr 7,9.14-17; Jn 10,27-30
Sulaukę Velykų laiko vidurio, šiandien švenčiame Gerojo Ganytojo sekmadienį. Ezekielio knygoje Viešpats priekaištavo Izraelio ganytojams dėl jų nusikaltimų. Jie neprižiūrėjo jiems patikėtų avių. Jie paliko jas išsisklaidyti. Dėl to Viešpats paskelbė: Štai! Aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu. (Ez 34, 11) Jėzus yra paskelbtasis gerasis ganytojas. Manosios avys klauso mano balso; ... Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą. (Jn 10, 27–28) Manosios avys klauso mano balso... (Jn 10, 27)
Apd 5, 12–16; Apr 1, 9–13. 17–19; Jn 20, 19–31
Brangūs broliai ir seserys, šių Mišių evangelijoje mes girdėjome Kristų sakant Tomui, kuris ką tik buvo matęs ir palietęs prisikėlusio Kristaus žaizdas: „Tu įtikėjai, nes pamatei“ Tuoj pat po to Viešpats pridūrė: „Palaiminti, kurie tiki nepamatę.“ Gal kai kurie iš mūsų galvojame, kad Kristus čia turi omenyje mus visus, kurie nesame matę Jėzaus, bet tikime jį dėl apaštalų žodžių ir liudijimo. Ir tai tiesa. Tačiau analizuodami tekstą, turime pastebėti kad, tuo metu, aštuntą dieną po prisikėlimo, Kristus nesakė „Palaiminti kurie tikės, bet palaiminti, kurie tikėjo, nepamatę“.
Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse …
Brangūs Broliai ir Seserys, šiandien mes su visa Bažnyčia esame raginami džiaugtis ir su psalmininku drauge giedoti: Ši diena yra VIEŠPATIES duota, – linksminkimės ir džiūgaukime (Ps 118, 24). O džiūgavimo priežastis yra ta, kad su Velykomis yra švenčiama ir naujosios kūrinijos pradžia, žmogaus prisikėlimas gyvenimui. Kristus, Vienatinis Dievo Sūnus, nugalėjo mirtį ir atkėlė vartus amžinybėn. Jis praplėtė žmogiškosios egzistencijos horizontą.
Iz 50, 4–7; Fil 2, 6–11; Lk 22, 14-23,56
Šventasis Lukas, kurį mes galime vadinti Dievo gailestingumo evangelistu, pasakoja Kristaus kančios istoriją savitu būdu. Šv. Morkus ir šv. Matas pristato Jėzų daugiau kaip pasyvią visų žmonių, net ir Dievo Tėvo apleistą auką. O šv. Lukas pabrėžia kiek kitas detales. Pirmiausia jo tekste niekada neatrodo, kad Jėzus jaučiasi visiškai atskirtas nuo savo dangiškojo Tėvo. Tiesa, šv. Lukas, kaip ir du kiti paminėti evangelistai, pasakoja, kad Jėzus, būdamas Alyvų kalne su mokiniais, buvo apimtas mirtino sielvarto ir meldėsi sakydamas: „Tėve, jei nori, atimk šitą taurę nuo manęs, tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia.“
Iz 43, 16–21; Fil 3, 8–14; Jn 8, 1–11
Dėl Kristaus aš ryžausi visko netekti … kad būčiau jame, nebeturėdamas nuosavo teisumo. Brangūs Broliai ir Seserys, Iš šiandienos Mišių antrojo skaitinio ir Evangelijos galime išskirti vieną esančių svarbių temų – teisumą. Dažnai gali nutikti, kad žmogaus teisumo samprata yra labai skirtinga nuo tos, kokią Dievas ją regi esant, ir, vadinasi, kokia ji yra iš tiesų. Evangelijos epizodas mums pristato Jėzų, nuo pat ankstyvo ryto mokantį žmones šventykloje. Visi žmonės rinkosi prie jo, nes iš jo žodžių sklido galia ir gyvybė, kuri atgaivindavo nuoširdžiai besiklausančiųjų ir žodį priimančiųjų sielas.
Joz 5, 9–12; 2 Kor 5, 17–21; Lk 15, 1–3. 11–32
Brangūs broliai ir seserys, stebinantis ir paradoksalus dalykas: šiandien, gavėnios viduryje, atgailos ir kenčiančio Kristaus sekimo laikotarpio viduryje, liturgija kviečia mus džiaugtis ir linksmintis. Įžangos giesmė ragina mus tai daryti ne kiekvienam atskirai, bet visiems kartu su Jeruzale, su Bažnyčia, su Dievo angelais ir šventaisiais danguje ir su visa žemėje gyvenančia žmonija, kviečiama priimti Viešpaties malonę, gailestingumą ir paguodą.
Iš 3, 1–8. 13–15; 1 Kor 10, 1–6. 10–12; Lk 13, 1–9
"Štai dabar palankus metas (2 Kor 6, 2). Šventajam Pauliui rašant šiuos žodžius, gavėnios laiko dar nebuvo. Juk kiekviena metų diena yra ir išganymo diena, ir palankus metas atsiversti. Tačiau gavėnia yra ypatingas laikas, skirtas pašalinti visus praeitųjų laikų aplaidumus, rašė šventasis Benediktas. Šiandien Evangelija ragina mus naudotis laiku, kad šis duotų vaisių, atsivertimo vaisių.