.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Ecce lignum Crucis – Štai Kryžiaus Medis. Medis yra gamtai naudingas, gyvas, Dievo sukurtas augmuo, vienas gražiausių dalykų pasaulyje. Medis, tai ir nebegyva, bet žmonėms labai naudinga medžiaga. Tačiau iš jos mes padarėme kryžių, baisų kankinimo įrankį, norėdami jį naudoti prieš savo brolius, ir net prieš Dievo Sūnų, jeigu jis kada nors drįstų įsikišti į mūsų pasaulį. Vis dėlto, Jėzuje Kristuje Kryžius tapo kovos su blogiu įrankis, pergalės vėliava, universalaus išganymo ženklas, garbės sostas, gyvybės medis, džiaugsmo šaltinis visam pasauliui, „nes per medį atėjo džiaugsmas į visą pasaulį“.
Švč. Mergelės Marijos Gimimas – Šilinė (2014 A)
Brangūs broliai ir seserys, liturgijoje Bažnyčia paprastai švenčia šventųjų gimimą ne žemei, o dangui, jų išėjimą iš šio pasaulio paskui Kristų dangiškosios karalystės link. Liturgija švenčia tik tris žemiškus gimimus: Kristaus gimimą, Įsikūnijusio Dievo Sūnaus, pašaukto iš motinos įsčių, pasirodymą žemėje, Jėzaus pirmtako Jono Krikštytojo gimimą ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimą, kurį švenčiame šiandien. Šventasis Raštas, pateikdamas gana nemažai Kristaus ir Jono Krikštytojo gimimo aplinkybių, mažai kalba apie Marijos kilmę.
Iz 35, 4-7; Jok 2, 1-5; Mk 7, 31-37
Brangūs broliai ir seserys, kas kita, jeigu ne kurtumas ir nebylumas taip izoliuoja žmogų nuo aplinkos, nuo kitų žmonių bendrystės ir leidžia patirti skaudžią vienatvę. Panašų jausmą iš dalies gali patirti kiekvienas, jeigu vienui vienas pateks į svetimą kraštą, kur jis nesupras nė žodžio to krašto žmonių kalbos, nė, kita vertus, patys to krašto žmonės supras, ką jis sako ar ko nori.
Mk 7, 1–8a; 14–15; 21–23
Brangūs broliai ir seserys, kokie esminiai klausimai yra keliami diskusijoje tarp Jėzaus ir fariziejų bei Rašto aiškintojų ir Jėzui vėliau kalbant visai miniai apie švarumą? Aišku, kad dieviškojo apreiškimo tikslas nėra mums dėstyti higienos taisykles arba sveikos mitybos principus. Kūrėjas suteikė žmogui protą, kad jis pats sugebėtų nustatyti tuos dalykus. Juk motinai nereikia skaityti Biblijos, kad žinotų, kaip sveikai maitinti savo šeimą. Sveikas protas ir išmintis ją skatins paruošti skanų, sveiką maistą, išplauti indus ir namus, mokyti vaikus būtinai nusiplauti rankas prieš valgant.
Joz 24, 1-2. 15-18; Ef 5, 21-32; Jn 6, 60-68
Daugelis Jėzaus mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ Juos baugino žodžiai, kuriuos girdėjome praėjusį sekmadienį: „Aš esu gyvybės duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną, gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“ (Jn 6, 51). Anksčiau, kai Jėzus padaugino duonos kepaliukus ir pamaitino penkis tūkstančius vyrų dykumoje, žmonių entuziazmas buvo beribis. Jie pagalvojo: pagaliau atėjo ilgai lauktas Mesijas ir vaduotojas, jis jėga išvys okupantus romėnus ir atstatys Izraelį kaip turtingą ir galingą karalystę.
Pat 9, 1-6; Ef 5, 15-20; Jn 6, 51-58
Brangus broliai ir seserys, ketvirtoje psalmėje, kurią mes giedame kasdien per Naktinę, parašyta: – Daugelis sako : Kas parodys mums gėrybių? (v. 8) Tu įdėjai į mano širdį daugiau džiaugsmo, negu jų (pagonių, netikinčiųjų) grūdų derlius ir jauno vyno gausa. Komentuodamas šią eilutę Rabi Yehochuoa Ben Levi (3 amžiuje gyvenęs Talmudo rašytojas) pasakė: „Tai primena palyginimą apie iškeliantį didelę puotą Karalių. Pradžioje pakviestieji sėdėjo lauke, prie rūmų vartų, luktelėdami, ir jie matė išeinančius iš puotos salės šunis, nešiojančius savo snukiuose fazanų, farširuotų paukščių ir veršiukų galvų.
Skaitiniai ir homilija (2013)
Sulig Tradicijos mokymu, kurį nustatė Bažnyčia, mes tikime, kad Mergelė Marija, savo žemiškojo gyvenimo pabaigoje, įėjo į Dievo šlovę ne tik siela, kaip kiti šventieji, bet ir kūnu. Tuo būdu, ji jau yra Kristaus Prisikėlimo pilnatvėje, galutinėje Dievo vaikų tobulumo būklėje, - būklėje, kuri kitiems žmonėms yra paskirta laikų pabaigoje. Idant geriau suprastume šio slėpiningo paankstinimo prasmę, palyginkime Marijos atvejį su Jėzaus ir mūsų atveju. Nuo pirmosios Įsikūnijimo akimirkos šventoji Jėzaus žmogystė buvo sukurta kaip išganymo šaltinis.
Brangūs broliai ir seserys, Atsimainymo akimirką Jėzaus kūnas ėmė spinduliuoti Dievo šlovę. Tai ta galinga šlovė, kurią Sūnus turėjo prieš pasaulio įkūrimą.
Tai šlovė, kuri vėliau ne tik prikels Jėzų iš numirusiųjų trečiąją dieną, bet ir pasaulio pabaigoje pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į Viešpaties Jėzaus garbingą kūną.