.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Kryžiaus garbinimo apeiga mane šokiruoja!
Žmogus, išsakęs tokią reakciją, dar priduria: „Kryžių garbiname iškilmingai ir susikaupę, tačiau tai tik kulto objektas, net ne relikvija, vien tik atvaizdas.“
Tikrai, tai tik atvaizdas, nors pradžioje buvo garbinamas tikrasis Kryžius, kurį, kaip teigia istorija, Jeruzalėje atrado imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena. Mūsų epochoje televizorius, internetas ir visos kitos masinės informacijos priemonės vaizdinį subanalino. Kasdien ateina ir praeina didelis srautas vaizdų. Galbūt dar prisideda kryžių šalinimo iš viešų vietų banga.
Tačiau, brangaus žmogaus nuotrauka, pritrenkiančio grožio paveikslas, kurį žmogus nori žūtbūt nusipirkti, ar neišmatuojamos gelmės ikona yra daugiau nei popierius, medis ar tapyba. Jie talpina savyje daugiau, jie sako kažką daugiau. Juo labiau Kristaus atvaizdas, Žodžio, kuris tapo kūnu. Žmogus laiko kryžių prieš savo akis, kad laikytų slėpinį širdyje. Svarbu suprasti, kad kryžiaus garbinimo metu, tikintysis garbina ne objektą (medį), bet subjektą – asmenį, kurį medis reprezentuoja.
Ir vis dėlto, kryžiaus medis yra ypatingas objektas. Ant kryžiaus medžio buvo pakabintas pasaulio išganymas. Per kryžiaus medį atėjo visuotinio išvadavimo džiaugsmas, pats giliausias egzistencinis džiaugsmas. Antai, Jonas Auksaburnis sako: „Kryžiaus medis yra mano amžinasis išganymas. Tai mano maistas ir mano puota. Mano šaknys giliai leidžiasi tarp jo šaknų. Skleidžiuosi po jo šakomis. Pabėgęs nuo kaitros, pasistačiau palapinę jų pavėsyje ir ten radau poilsio vietą, gaivinamą ryto rasos. Aš pražydau iš jo žiedų. Jo vaisiai man teikia tobulą džiaugsmą. Šie vaisiai buvo saugomi man nuo laikų pradžios, vaisiai, kuriuos aš galiu valgyti laisvai. Tai mano tiesus kelias, mano siauras takelis“. (Sermo in Pascha VI.)
Šventojo Andriejaus Darbai parodo, kaip patristinio amžiaus krikščionys vertino Kryžių: „ Sveikas Kryžiau, pašventintas Kristaus Kūno, papuoštas jo kūno nariais tarytum brangakmeniais. Prieš Viešpatį pakabinus ant tavęs, kėlei mums baimę. O dabar tu esi dangiškos meilės objektas. Todėl einu į tave, tikras ir džiaugsmingas, kad priimsi mane draugiškai, mane, kuris yra mokinys to, kuris buvo pakabintas ant tavęs.. O gerasis kryžiau, sukilnintas ir susuktas Viešpaties kūno narių“.
Br. Lukas Skroblas OSB