.
.
.
.
Nieko labiau nevertinti už Kristaus meilę.
RB 4,21
Kuriantis vaizdo medžiagą apie Palendrių vienuolyną, Dalius Ramanauskas pakalbino Solesmes abatą tėvą Pilypą Dupont. Publikuojame pokalbio tekstą.
Kai gimė Palendrių vienuolynas?
Netrukus po komunizmo ir Sovietų Sąjungos žlugimo du jauni seminaristai atvyko į Solesmes, nes jau pažinojo kelis šio vienuolyno draugus. Tai buvo vienintelis jiems žinomas vienuolynas. Jie atvyko prašydami, kad juos formuotume vienuoliškam gyvenimui, idant grįžę jie įkurtų šį gyvenimą Lietuvoje ir kartu pažadintų religingumo atsinaujinimą šioje labai katalikiškoje šalyje.
Dienraščio "Bernardinai" religijos temų redaktorė Saulena Žiugždaitė uždavė mums kelis klausimus apie vienuolišką gyvenimą. Siūlome skaityti atsakymus.
Paprastai žmonės dar žino, kad vienuoliai atsisako pasaulio, tai yra, pasirenka neturtingą, klusnų ir skaistų gyvenimą. Tačiau iš ko tada jie gyvena ? Ar netampa našta kitiems, kurie tarsi turi juos išlaikyti ?
Pirmiausia gerai suprastinas pasakymas „atsisako pasaulio“, nors jis čia ir nėra tiesioginis klausimas. Tiek klauzūriniai vienuoliai, tiek apskritai pašvęstojo gyvenimo asmenys atsisako ne pasaulio, o veikiau to, ką daro pasaulis arba to, kas yra pasaulyje. Jie stengiasi atsisakyti kūno geismo, akių geismo ir gyvenimo puikybės (plg. 1 Jn 2, 16). Kartu jaunuolis, rinkdamasis šį kelią, atsisako ir gerų dalykų, nes ne viskas pasaulyje yra bloga.
Siūlome interviu su mūsų t. Prioru Kazimieru Milaševičiumi. Tėvą kalbino "Bernardinų" religijos temų redaktorė Saulena Žiugždaitė.
Šiuolaikiniame pasaulyje uždaras vyrų vienuolynas atrodo tikras akibrokštas. Kas yra ši sala, kokia jos prasmė? Ką ji sako pasauliui?
Išties vienuolyną galima pavadinti sala jūroje arba miestu dykumoje. Šiandienis pasaulis gyvena savo gyvenimą, kuriame daug šurmulio, bėgimo, išsiblaškymo – žinoma, nesakau, kad tai būdinga visiems, – tačiau šiuolaikinis gyvenimo ritmas daugelį verčia skubėti. Žmonės užmiršo, ką reiškia sustoti ir pasidžiaugti atokvėpio akimirka, nebemoka džiaugtis gyvenimo kasdienybe, dėkoti. Daugeliui jau nebesuprantama, kad darbas yra ne vien pinigų kalimo vieta, bet ir saviraiškos, kūrybos terpė, kurioje žmogus gali skleistis, augti, dovanoti save ir pan.
Puslapis 2 iš 2